Šias savo eiles skiriu mamoms, išėjusioms amžinybėn, atminti.

Mamos ilgesys

Aš pasiilgau tavęs, mano mama,
Tavo rankų švelnių ir širdies šilumos.
Aš menu tavo veido kiekvieną raukšlelę,
Ir jaučiu meilę širdies gilumos.

Tu išėjai ir jau negrįši, mama,
Nesutinku tavęs aš žemės kelyje,
Tik skausmą gilų ir atminimą brangų
Seniai nešioju širdyje.

Obels baltuos žieduos tave pavasarį matau.
Skaidriam rasos lašely akių tavųjų spindesį regiu.
O kai gaivus vėjelis glosto mano plaukus,
Lyg prisilietimą švelnų tavo rankų aš juntu.

Berželiai svyruonėliai man tavo meilę šlama,
Čiulbėjimas paukštelių - balsą atkartoja.
O kada virš pievų baltas rūkas kyla,
Ir skambina mišioms varpai,
Kai mano lūpos maldą tyliai šnabžda,
Ir, kai per sapną mane aplankai,
Tada aš ne viena - tu su manim, brangioji mano mama.

Nijolė, Julija Pilipauskienė
Stakiai
2013 05 05